Persikas

Prunus persica

Persikas (Prunus persica)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Slyviniai ( Prunoideae)
Gentis:	Slyva ( Prunus)
Pogentė:	Amygdalus
Rūšis:	Persikas ( Prunus persica)

Sinonimai

Amygdalus persica;
Persica vulgaris

Persikas (Prunus persica) − erškėtinių šeimos medžių rūšis. Kilęs iš Rytų Azijos, plačiai auginamas visame pasaulyje šilto ir vidutiniškai šilto klimato srityse.

Augalų morfologija

Kultūrinės persiko veislės kilusios iš paprastojo persiko (Persica vulgaris). Paprastasis persikas − medis iki 8 m aukščio. Lapai pražanginiai, pailgai lancetiški, smailiaviršūniai. Žiedai dvilyčiai, rausvi, violetinio atspalvio. Vaisius − sultingasis kaulavaisis (20−600 g), ovalus arba kiaušiniškas, žalsvas arba gelsvas, su raudonyme ar be jos. Odelė dažniausiai pūkuota. Minkštimas geltonas arba baltas, sultingas, saldžiarūgštis arba rūgštus.

Vaisiai

Persikai yra svarbūs vaisiniai augalai. Valgomi žali, konservuojami, džiovinami, iš jų verdamas džemas, marmeladas, spaudžiamos sultys.^[1]

Persikų vaisiai turi:

80−90 % vandens,
6−14 % cukrų,
0,5−1,2 % pektino,
0,08−1,02 rūgščių,
9,4−20 mg % vitamino C,
0,6−1,0 mg % karotino

2023 m. pagrindiniai persikų augintojai buvo: Kinija (17,5 mln. tonų), Ispanija (1,4), Turkija (1,1), Italija (1,0), JAV (0,7), Iranas (0,6).^[2]

Paprastojo persiko plikavaisio varieteto augalų vaisiai vadinami nektarinais. Išvesta daug veislių, kurios skirstomos į grupes pagal vaisių formą, spalvą, kauliuko ir minkštimo suaugimo laipsnį, plaukuotumo pobūdį. Lietuvoje persikai gana retai auginami soduose. Šaltomis žiemomis apšąla.^[1]

Žodžio kilmė

Žodis pèrsikas (dar minimas kaip persika) yra skolinys iš rus. персик ← vid. vok. žem. persik (plg. dabartinė vok. Pfirsich, Pfersich) ← lot. malum persicum (‘persikas’ = „persiškas obuolys“). Pavadinimas kilęs iš šalies pavadinimo Pèrsija (plg. sen. gr. περσικός ‘persiškas’). Persiko atmaina – nektarìnas – žodis kilęs iš aplinkinių kalbų (plg. angl. nectarine, vok. nektarpfirsich), kur padarytas iš nectar, Nektar (‘nektaras’) – dėl saldaus skonio.^[3]

Požymiai
Persikų plantacija Graikijoje
Persiko vaisius
Nektarino vaisius

Šaltiniai

1 2 Zigmantas Gudžinskas. persikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
↑ „Production of peaches and nectarines in 2023; Crops/Regions/World/Production Quantity (from pick lists)“. Food and Agriculture Organization of the United Nations (FAO). United Nations, Food and Agricultural Organization, Statistics Division (FAOSTAT)
↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 187.

Nuorodos

Persikas Archyvuota kopija 2012-10-11 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Persikai Archyvuota kopija 2007-11-14 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Persikas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[vle-1] 1 2 Zigmantas Gudžinskas. persikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010

[2] „Production of peaches and nectarines in 2023; Crops/Regions/World/Production Quantity (from pick lists)“. Food and Agriculture Organization of the United Nations (FAO). United Nations, Food and Agricultural Organization, Statistics Division (FAOSTAT)

[3] Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 187.

[1]