This research studied the interaction influence of demographic characteristics (marital status, job rank, gender and age) and occupational stress level, on the work performance of faculty members in Calabar Metropolis. The descriptive survey design was utilized for this investigation. A sample of 150 respondents was identified using the systematic random sampling procedure from a population of 400 Faculty of Education lecturers from two public universities in Calabar Metropolis. A four-point scale validity and reliability certified questionnaire was used for data collection. (...) Data generated was analyzed using the two-way analysis of variance. Hypotheses were all tested at the 0.05 alpha level. Findings revealed a significant interactive effect of demographic variables (age, gender, job rank and marital status) and stress levels on lecturers' jobs. Results also indicated that the stress level of lecturers affects the degree or quality of job performance, with those having average stress levels reporting better job performance in the universities studied. Recommendations were made that all lecturers, irrespective of age, gender, marital status or rank, should develop or adopt good stress management skills and disengage/reduce extra jobs and other unnecessary stress-inducing activities. ©. (shrink)

O artigo apresenta resultados deestudo sobre Interfaces de Pro-gramação de Aplicações (API, nasigla em inglês) de visão compu-tacional e sua interpretação de re-presentações em bancos de ima-gens. A visão computacional é umcampo das ciências da computa-ção dedicado a desenvolver algo-ritmos e heurísticas para interpre-tar dados visuais, mas são aindaincipientes os métodos para suaaplicação ou investigação críticas.O estudo investigou três APIs devisão computacional por meio desua reapropriação na análise de16.000 imagens relacionadas abrasileiros, nigerianos, austríacose portugueses em dois dos maio-res bancos (...) de imagens do ociden-te. Identificamos que: a) cada APIapresenta diferentes modos deetiquetamento das imagens; b)bancos de imagens representamvisualidades nacionais com temasrecorrentes, mostrando-se úteispara descrever figurações típi-cas emergentes; c) APIs de visãocomputacional apresentam dife-rentes graus de sensibilidade emodos de tratamento de imagensculturalmente específicas. (shrink)

Straipsnyje šiandien dominuojantis požiūris į kentėjimą kritiškai palyginamas su Husserlio bei Nietzsche‘s sampratomis. Mūsų dienomis dominuojanti kentėjimo samprata yra susijusi su esminiu klausimu: „ką privalau daryti, kad panaikinčiau kančią?“ Kentėjimas suprantamas kaip nepageidaujamas ir nereikalingas fenomenas. Kita vertus, huserliškoji perspektyva gimsta iš klausimo: „ką gali kentėjimas atskleisti apie pačią žmogaus būklę?“ genetinės fenomenologijos požiūriu kentėjimas yra suprantamas kaip atskleisties fenomenas. Pagaliau, Nietzsche‘s filosofijos kontekste, kentėjimo refleksija yra susijusi su pamatiniu rūpesčiu: „Ar tam tikras kentėjimo supratimas teigia gyvenimą, ar veikiau jis (...) turi būti suprastas kaip pastarojo neigimas?“ Šis požiūris kentėjimą interpretuoja kaip paslėpties fenomeną. Atlikta analizė leidžia padaryti dvi išvadas: 1) genetinė ir genealoginė perspektyvos esmingai apriboja šiandieną dominuojantį požiūrį į kentėjimą; 2) Nietzsche‘s ir Husserlio traktuotės oponuoja viena kitai ne menkiau, nei šiandieniniam požiūriui. Bent jau kentėjimo problematikos kontekste galime tarti, kad genealogija yra genetinės fenomenologijos nešvari sąžinė ir atvirkščiai.Esminiai žodžiai: kentėjimas, genetinė fenomenologija, genealogija, Husserlis, nietzsche.The following analysis brings the nowadaysdominant perspective on suffering into a critical confrontation with Husserl and Nietzsche. The nowadays-dominant view arises out of the question “what must I do in order to eliminate suffering?” It therefore interprets suffering as an unsettling and unnecessary phenomenon. By contrast, the Husserlian perspective asks: “what can suffering tell me about the human condition?” As a genetic theme, suffering is a revealing phenomenon. Finally, within the Nietzschean context, our understanding of suffering should spring from yet a different concern: “Does a particular perspective on suffering affirm life, or is it rather a rebellion against it?” This perspective identifies suffering as a concealing phenomenon. Two conclusions follow: 1) the genetic and genealogical reflections on suffering significantly limit the nowadays-dominant perspective; 2) the Nietzschean and the Husserlian perspectives are just as sharply opposed to each other as they are opposed to the contemporary view. Thus at least in the context of the problematic of suffering one can say that genealogy is the bad conscience of genetic phenomenology, and vice versa.Key words: suffering, genetic phenomenology, genealogy, Husserl, Nietzsche. (shrink)

Politikoje I 2 Aristotelis pateikia kontroversišką teiginį, kad polis pagal prigimtį turi pirmumą prieš individą. Straipsnyje siekiama rekonstruoti šį teiginį. Pastarojo meto tyrimai siūlo du būdus suprasti prigimtinį pirmenybiškumą Aristotelio veikaluose. Jį galima interpretuoti kaip „egzistencinį pirmumą“ arba kaip „pirmumą būtyje“. Teigiama, kad pirmasis variantas kelia problemų; jis neatveria priimtinos šio teiginio skaitymo Politikoje I 2 perspektyvos. Antroji alternatyva teikia patikimą prieigą prie šios mįslės. Taip pat teigiama, kad šios siūlomos teiginio iš Politikos I 2 (1253a18–27) interpretacijos egzegetinis tikėtinumas dar (...) labiau išauga, jei atkreipiame dėmesį į tai, kad Aristoteliui polis yra tam tikra hilomorfinės visumos rūšis. (shrink)

Tekste nagrinėjama vėlyvojo Schellingo Berlyno paskaitose formuluojama patyrimo samprata ir jos reikšmė svarstant mąstymo ir tikrovės santykį. Keliamas klausimas, kokiu mastu jo siūloma moderniosios patyrimo sampratos transformacija gali būti reikšminga užklausiant nūdienos filosofinio diskurso ateities perspektyvą Benjamino ir Agambeno įvardyto „patirties neprieinamumo“ kontekste. Mėginama parodyti, jog, užuot ieškojus patyrimo galimybės pagrindo imanentinėse ar transcendentalinėse subjekto apibrėžtyse, šelingiškoji alternatyva leidžia permąstyti patyrimą iš radikalios ateities perspektyvos. Atskleidžiant ontologinį patyrimo matmenį, jo sąsajas su laisvės klausimu ir paties mąstymo faktiškumo problema, atsiveria galimybė (...) ieškoti patyrimo vietos anapus subjekto–objekto perskyros, anapus betarpiškumo ar juslinio ir objektiško pažinimo. Tai leidžia persvarstyti patyrimo reikšmę metafizikai tiek pokantinės, tiek postidealistinės savimonės perspektyvoje. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama keletas filosofijos istoriografijos metodų – racionaliosios rekonstrukcijos, kontekstualizmo ir komparatyvinis. Eksplikuojami racionaliosios rekonstrukcijos metodologijos elementai – praeities filosofinių ir loginių teorijų aprašymas šiuolaikine terminija, jų struktūravimas ir vertinimas remiantis šiuolaikinėmis problemomis bei jų sprendimo būdais. Pateikiama šios metodologijos taikymo Lietuvoje pavyzdžių. Trumpai aptariami ir įvertinami kai kurie reikšmingesni kontekstualistiniai tyrimai. Analizuojamas komparatyvistinės metodologijos taikymas Lietuvos filosofijos istoriografijoje. Teigiama, jog komparatyvisto A. Beinoriaus tyrimų objektas yra integrali visuma – skirtingos mąstymo tradicijos ir jų savybių palyginimas. Šias tradicijas konceptualiai sieja (...) sąmonės samprata. Ji, kaip bendramatiškumo pagrindas, yra ir integruojantis impulsas, probleminiu požiūriu sujungiantis įvairias mąstymo kryptis ar mąstytojus. (shrink)

On the Intellectual Powers of Man Thomas Reid.

Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie metafiziką“, (...) taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą. (shrink)

This article examines a brief mention of the Egyptian gods Apis and Serapis in the Aduersus nationes by Arnobius of Sicca. This reference is situated within the context of several traditions dealing with the origin and connections of both of these mythical figures transmitted with some variations until Late Antiquity. It is proposed that the Peloponnesian Apis is identified with the Egyptian Serapis through a tradition already attested in Classical Greek authors, though without it being possible to determine (...) which author is the specific reference for the Arnobian text. (shrink)

Since the outbreak of COVID-19, governments have turned their attention to digital contact tracing. In many countries, public debate has focused on the risks this technology poses to privacy, with advocates and experts sounding alarm bells about surveillance and mission creep reminiscent of the post 9/11 era. Yet, when Apple and Google launched their contact tracing API in April 2020, some of the world’s leading privacy experts applauded this initiative for its privacy-preserving technical specifications. In an interesting twist, the tech (...) giants came to be portrayed as greater champions of privacy than some democratic governments. This article proposes to view the Apple/Google API in terms of a broader phenomenon whereby tech corporations are encroaching into ever new spheres of social life. From this perspective, the advantage these actors have accrued in the sphere of the production of digital goods provides them with access to the spheres of health and medicine, and more worrisome, to the sphere of politics. These sphere transgressions raise numerous risks that are not captured by the focus on privacy harms. Namely, a crowding out of essential spherical expertise, new dependencies on corporate actors for the delivery of essential, public goods, the shaping of public policy by non-representative, private actors and ultimately, the accumulation of decision-making power across multiple spheres. While privacy is certainly an important value, its centrality in the debate on digital contact tracing may blind us to these broader societal harms and unwittingly pave the way for ever more sphere transgressions. (shrink)

Character education values are discovered in cultural activities and human interactions with God, others and themselves. This study aims to explore and describe the value of character education in the peraq api of Sasak community in Lombok. This article uses a qualitative research approach. The data collection techniques include observation, interviews and documentation. The data analysis used triangulation with the stages of identifying interview material, classifying, coding, taking emic and hermeneutical approaches. The results of the study elucidate that the procedures (...) and stages of the ritual begin from experimentation, which is considered and believed to have magical powers but does not conflict with religious values. The stages that are passed in carrying out the ritual include activities to prepare materials, process materials, fumigation, carry out rituals and give baby names. The character values comprised in the peraq api tradition are religious, ethical, responsible and environmental care character.Contribution: This research contributes to maintaining the values of character education in the Sasak society. (shrink)

Over recent years, the stakes and complexity of online content moderation have been steadily raised, swelling from concerns about personal conflict in smaller communities to worries about effects on public life and democracy. Because of the massive growth in online expressions, automated tools based on machine learning are increasingly used to moderate speech. While ‘design-based governance’ through complex algorithmic techniques has come under intense scrutiny, critical research covering algorithmic content moderation is still rare. To add to our understanding of concrete (...) instances of machine moderation, this article examines Perspective API, a system for the automated detection of ‘toxicity’ developed and run by the Google unit Jigsaw that can be used by websites to help moderate their forums and comment sections. The article proceeds in four steps. First, we present our methodological strategy and the empirical materials we were able to draw on, including interviews, documentation, and GitHub repositories. We then summarize our findings along five axes to identify the various threads Perspective API brings together to deliver a working product. The third section discusses two conflicting organizational logics within the project, paying attention to both critique and what can be learned from the specific case at hand. We conclude by arguing that the opposition between ‘human’ and ‘machine’ in speech moderation obscures the many ways these two come together in concrete systems, and suggest that the way forward requires proactive engagement with the design of technologies as well as the institutions they are embedded in. (shrink)