raugu

Jotvingių kalba


Raugas

Tarimas

TFA: ['ráu.gu]

Daiktavardis

raugu (bev. g.)

raugas ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „raugu“ linksniavimas (9-oji (u) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		raugu	raugū
K.		raugus	raugun̄
N.		raugu	raugums
G.		raugun̄	raugun̄s
Įn.		raugu	raugums
Vt.	Vi.	raugui	raugusu
	Kr.	raugun	raugusna
	Gr.	raugupi	rauguspi
	Ar.	raugup	raugump
Š.		raugun̄!	raugū!

* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų prokalbės *réug-, *rūg- („atsirūgti“), iš baltų-slavų prokalbės *reug-, *rūg-, iš indoeuropiečių prokalbės *h₁rewg- („atsirūgti, riaumoti“). Giminiškas prūsų k. raugus, lietuvių k. raugas, latvių k. raugas, senovės graikų k. ἐρεύγομαι (ereúgomai, „atsirūgti, išspjauti, riaumoti“).

Kategorijos

Kulinariniai ingredientai