Ardėnų operacija

Ardėnų operacija
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Vakarų frontas

JAV pėstininkai Ardėnuose (Liuksemburgo provincija, 1945 m. sausio 4 d.)
Data 1944 m. gruodžio 16 d. – 1945 m. sausio 25 d.[1]
Vieta Ardėnai: Belgija, Liuksemburgas, Vokietija
Rezultatas Sąjungininkų pergalė
Konflikto šalys
Nacistinės Vokietijos vėliava Vokietija
Vadovai ir kariniai vadai

Ardėnų operacija – paskutinė didelė Vokietijos kariuomenės puolamoji operacija Vakarų fronte per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1944 m. gruodžio 16 – 1945 m. sausio 25 d. miškingoje Ardėnų aukštumoje rytinėje Belgijos ir šiaurinėje Liuksemburgo dalyje.[2] Tikslas – pasiekti Antverpeno uostą ir atkirsti nuo tiekimo Sąjungininkus, kad vokiečiai galėtų apsupti ir sunaikinti visas 4 jų armijas bei priversti vakarų Sąjungininkus derėtis dėl taikos sutarties, palankios Ašies valstybėms.[3]

1944 m. gruodžio 16–26 d. 6-oji SS ir 5-oji tankų armijos (vadas generolas feldmaršalas Gerdas fon Rundštetas) pralaužė Sąjungininkų gynybą maždaug 80 km ilgio fronto atkarpoje tarp Monšau (į pietvakarius nuo Acheno) ir Echternacho. Vokiečių pajėgos apsupo Bastonę – svarbų kelių mazgą Belgijoje – ir kai kuriose vietose įsiveržė iki 100 km į Sąjungininkų užnugarį. Gruodžio pabaigoje Sąjungininkų vadovybė (vadovavo Dvaitas Eizenhaueris, Bernardas Lo Montgomeris ir Omaras Bradlis) permetė papildomų rezervų ir sustabdė puolimą. Gruodžio 23 d., pagerėjus oro sąlygoms, Sąjungininkai galėjo vėl plačiai panaudoti aviaciją.[3]

Gruodžio 26 d. Jungtinių Amerikos Valstijų 3-ioji armija, nutraukusi puolimą Saro kryptimi, pralaužė vokiečių apsuptį ir pasiekė Bastonę, o sausio 2 d. pradėjo puolimą šiaurės rytų kryptimi. Siekdami išlaikyti strateginę iniciatyvą, sausio 1 d. vokiečiai Elzaso regione puolė JAV 7-ąją armiją. Tą pačią dieną per 1000 Vokietijos lėktuvų (liuftvafė) surengė Sąjungininkų aerodromų bombardavimus Prancūzijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, tačiau proveržio fronto linijoje pasiekti nepavyko. Sausio 3 d. kontrpuolimą pradėjo JAV 1-oji armija. Sausio 9–16 d., išsekus pajėgoms ir trūkstant išteklių, Vokietijos kariuomenė buvo priversta trauktis.[3]

Per Ardėnų operaciją Vokietija neteko maždaug 120 000 karių, o Sąjungininkų nuostoliai siekė apie 76 000 karių. Dėl didelių nuostolių Vokietijos kariuomenė nebeturėjo galimybių rimtai pasipriešinti Zygfrydo linijos gynybiniuose įtvirtinimuose.[3] Tai buvo vienas svarbiausių karo mūšių, žymėjęs paskutinį didelį Ašies valstybių puolimą Vakarų fronte. Po šio pralaimėjimo vokiečiai iki karo pabaigos galėjo tik trauktis.

Išnašos

redaguoti
  1. Jones 2019, p. 53.
  2. Battle of the Bulge Holocaust Encyclopedia. Retrieved 24 April 2024.
  3. 1 2 3 4 „Ardėnų operacija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-12-11.

Šaltiniai

redaguoti