Abstract

Straipsnyje nagrinėjami skirtingi vizualumo sandai egzistencinės kūrybos perspektyvoje. Šiame kontekste iškeliamas istorinio vaizdijimo klausimas yra neatsiejamas nuo tautos utopijos ir individualių egzistencinių siekių. Teigiama, kad medijos, eksploatuodamosistorines užuominas, veikia mūsų istorinį vaizdijimą. Iškeliamos tezės: 1) matymas neatsiejamas nuo vaizdijimo ir žiūros; 2) tikroviškumo vertė pasiskirsto tarp šių vizualumo sandų. Pasak autoriaus, bet koks vaizdas iškyla perkeliant vizualumo ribas kiekvienu lygmeniu, kurie susikerta kaip egzistencijos agentai. Pabaigoje pateikiama Š. Saukos paveikslo „Žalgirio mūšis“ egzistencinė interpretacija.