Abstract

Friedricho Nietzschės politinė filosofija, persmelkta aristokratinio radikalizmo, kelia iššūkį šiuolaikinėms vertybėms, tačiau dažnai sušvelninama ar depolitizuojama. Šiame tekste analizuoju dvi taktikas, kuriomis tai atliekama Nietzschės tyrinėjimuose. Analizuoju mitą apie Elisabethʼės Förster-Nietzsche tariamą tekstų klastojimą, parodydamas, jog tai faktiškai nepagrįsta projekcija, ir Walterio Kaufmanno apolitinę Nietzschės interpretaciją kaip reikšmingai ribotą. Parodau, kad, nepaisant Nietzschės antiantisemitizmo ir kritikos vokiečių kultūrai, jo aristokratinis radikalizmas pateisina hierarchinę, brutalią politiką. Tvirtinu, jog tiek Elisabeth’ės mitas, tiek Kaufmanno interpretacija gali būti suprasti kaip specifinė interpretacijos forma, kaip domestikacija. Argumentuoju, jog šios domestikacijos formos prieštarauja Nietzschės filosofijai esmiškam „šiurkščių tiesų“ siekiui. Galiausiai, teigiu, jog domestikacija yra reikšmingas trukdis siekiant rekonstruoti Nietzschės politinę mintį.