Vyskupas
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Vyskupas (gr. επίσκοπος 'prižiūrėtojas, globotojas') – krikščionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio šventinimus.


Vyskupus turi Katalikų bažnyčia, Stačiatikių bažnyčia, Anglikonų bažnyčia, Metodistų vyskupinė bažnyčia, Evangelikų liuteronų bažnyčia.
Katalikų vyskupų skyrimas
redaguotiKatalikų vyskupus skiria Romos vyskupas – popiežius, kitų Bažnyčių vyskupai yra renkami.
Katalikų vyskupas skiriamas ne jaunesnis nei 35 m., o sulaukęs 75 m. – privalo rašyti prašymą Romos vyskupui popiežiui, prašydamas atleisti nuo užimamos tarnystės. Retais atvejais popiežius vyskupu skiria jaunesnį kunigą nei 35 m. Sulaukus 75 m. popiežius atsižvelgia į vyskupo sveikatą bei gebėjimą toliau eiti ordinaro pareigas ir gali pasiūlyti likti toliau savo pareigose.
Vyskupas, kurio prašymas dėl amžiaus cenzo yra patenkinamas, vadinamas emeritu.
Vyskupijos neturintis vyskupas vadinamas tituliniu vyskupu.
Katalikų vyskupas, kuris yra vyriausias vyskupijos valdytojas, vadinamas vyskupu ordinaru. Jis reziduoja vyskupijos centre prie katedros bažnyčios.
Valdyti vyskupiją ordinarui padeda sufraganas.
Metropolijai vadovaujantis vyskupas metropolitas vadinamas arkivyskupu. Arkivyskupo pagalbininkas vadinamas augziliaru.
Romos katalikų vyskupai gali būti kokios nors vienuolijos – Ordino ar Kongregacijos nariai. Tokiu atveju jų priklausomybė vienuolijai išlieka, tačiau jų pavaldumas pereina tiesiogiai Apaštalų Sostui.
Stačiatikių bažnyčios vyskupais gali tapti tik nevedę dvasininkai.
Skiriamieji ženklai
redaguotiKatalikų vyskupo skiriamieji ženklai yra šie: mitra, pastoralas, žiedas, kryžius (nešiojamas ant kaklo), violetinės spalvos drabužiai.
Katalikų vyskupams privalomas celibato laikymasis.