Kiurasao

Kiurasao ol. Land Curaçao pap. Pais Kòrsou
Vėliava Herbas
Kiurasao žemėlapyje
Valstybinė kalba	olandų, papiamento
Sostinė ir didžiausias miestas	Vilemstadas
Valstybės vadovai  • Karalius  • Gubernatorius  • Ministras Pirmininkas	Viljemas Aleksandras Lucille George-Wout Eugene Rhuggenaath
Plotas  • Iš viso  • % vandens	444 km2 (?) nežymus
Gyventojų  • 2025  • Tankis	156 115 (191) 351,6 žm./km2 (?)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2012 3,1 mlrd. $ (177) 22 619 $ (46)
Valiuta	Nyderlandų Antilų guldenas
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC-4 nenaudojamas
Nepriklausomybė
Interneto kodas	.an, .cw
Telefono kodas	+599
Kirčiavimas	Kiurasão

Kiurasao (ol. Curaçao, pap. Kòrsou) – sala Karibų jūros pietuose, Mažųjų Antilų salyne, Pavėjinių Antilų salų grupėje, ~60 km į šiaurę nuo Venesuelos krantų. Iki 2010 m. spalio 10 d. priklausė Nyderlandų kolonijai – Nyderlandų Antilams, vėliau – tapo autonomine valstybe Nyderlandų Karalystės sudėtyje. Administracinis centras ir didžiausias miestas – Vilemstadas.

Kiurasao paplūdimys

Vilemstado panorama

Naftos perdirbimo pramonės kompleksas

Geografija

Plotas 444 km². Sala išsidriekusi šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, apsupta koralų rifų. Aukščiausia paviršiaus vieta – Kristofelio k. (375 m). Kiurasao salą dengia kserofitinių krūmynų, kaktusų, visžalių augalų sąžalynai.

Subekvatorinis klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 27 °C, per metus iškrinta 580 mm kritulių. Nors sala nepatenka į uraganų juostą, kartais pavieniai uraganai Kiurasao nusiaubia.

Ūkis

Nepaisant skurdaus dirvožemio ir sauso klimato, Kiurasao olandų kolonijiniais laikais buvo svarbus cukranendrių auginimo taškas.

Dabar verčiamasi turizmu, naftos rafinavimu, prekyba. Kasami fosforitai, akmens druska, guanas. Šalies ekonomika priklausoma nuo perdirbimui importuojamos naftos iš Venesuelos. Čia sustoja naftos tankeriai, plaukiantys pro Panamos kanalą. Taip pat auginami apelsinai, o iš jų žievelių daromas likeris, yra alavijų plantacijos. Visas gėlas vanduo gaunamas distiliacijos būdu. Kitos pramonės šakos išvystytos menkai, daugelis maisto produktų ir buitinių prekių į Kiurasao atvežamos. Vilemstadas yra svarbus bankininkystės centras Karibuose.

Prekės (išskyrus naftą) daugiausia išvežamos į Bonerą, Arubą, Nyderlandus, JAV, Sint Marteną.

Gyventojai

Kiurasao gyventojai yra daugiausia mišrios kilmės – afrikiečių vergų, indėnų ir europiečių palikuonys. Taip pat saloje gyvena olandų, portugalų, žydų, lotynoamerikiečių (kolumbiečių, dominikiečių, venesueliečių), indų, kinų, libaniečių.

2023 m. religinė sudėtis: katalikai – 68,2 %, sekmininkai – 5,2 %, Septintosios dienos adventistai – 3,0 %, protestantai – 2,6 %, Jehovos liudytojai – 2,0 %, kiti (musulmonai, hinduistai, judėjai) – 10,0 %, nereligingi – 8,7 %.

Didžioji dauguma salos gyventojų (2023 m. – 78 %) kaip gimtąją kalbą naudoja papiamento (kreolinė kalba, susidariusi maišantis olandų, portugalų, ispanų ir kt. kalboms). Taip pat vartojama ispanų (8,4 %), olandų (7,9 %), anglų (3,8 %). Nors papiamento, olandų ir anglų kalbos Kiurasao yra oficialios, olandų kalba naudojama kaip kanceliarinė kalba. Papiamento išlieka daugiausia kaip šnekamoji kalba.

2026 m. miestuose gyveno 94,7 % Kiurasao gyventojų. Didžioji dauguma salos gyventojų gyvena Vilemstade. Kiti didesni miesteliai – Barberas, Tera Kora, Sotas, Grote Bergas.

Valdymas

Kiurasao valdžios galva – Nyderlandų monarchas, atstovaujamas gubernatoriaus. Faktinė valdžia priklauso Kiurasao vyriausybę atstovaujančiam ministrui pirmininkui. Jis vadovauja ministrų kabinetui, užtikrinančiam vykdomąją valdžią. Taip pat Kiurasao ministrų kabinetas turi savo atstovą Nyderlandų ministrų taryboje.

Kiurasao yra vienerių rūmų parlamentas, sudarytas iš 21 nario, renkamo 5 metų kadencijai. Balsuoti gali visi 18 metų sulaukę Kiurasao gyventojai, turintys Nyderlandų pilietybę. Šalis gali autonomiškai vykdyti vidaus politiką, tačiau už užsienio politiką ir gynybą atsakingi Nyderlandai. Teisinė valdžia priklauso pirmosios ir antrosios pakopos teismams, bet paskutinė instancija yra Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas.

Amsterdamo forto bažnyčia

Istorija

Salą apgyvendino iš Pietų Amerikos atsikėlę indėnai aravakai. 1499 m. Kiurasao pasiekė pirmieji europiečiai – ispanų ekspedicija, vadovaujama Alonso de Ochedos ((kartu plaukė Chuanas de la Kosa ir Amerigas Vespučis). 1515 m. ispanai vietos gyventojus perkėlė kaip vergus į Haitį, o 1527 m. pradėjo salos kolonizaciją, ji buvo valdoma iš Venesuelos. XVI a. pr. į Kiurasao atskėlė žydų sefardų iš Portugalijos (seniausia žydų bendruomenė Vakarų pusrutulyje).

1634 m., Aštuoniasdešimties metų karo metu, olandai, vadovaujami admirolo Johaneso van Valbeko įsiveržė į salą ir užėmė ją iš ispanų. Kiurasao tapo svarbiu Olandų Vakarų Indijų kompanijos prekybos postu. Buvo didelis vergų prekybos, druskos uostas, čia apsipirkdavo įvairių šalių laivai, Pietų Amerikos plantatoriai. Vilemstado uostą dažnai puldinėjo piratų ir anglų laivyno laivai, bet iki pat XIX a. pr. sala be pertraukos buvo valdoma olandų.

Napoleono karų metu (1800 ir 1807 m.) Kiurasao trumpam buvo užėmę britai. 1815 m., pasirašius Londono sutartį, sudaryta Kiurasao ir dependencijų kolonija Nyderlandų Karalystės sudėtyje. 1863 m. saloje panaikinta vergovė.

XX a. pr. aplinkiniuose vandenyse pradėta naftos gavyba. 1929 m. salą nusiaubė venesueliečių antpuolis. II pasaulinio karo metais Kiurasao buvo svarbi kuro tiekimo bazė. 1954 m. Kiurasao su aplinkinėmis olandų valdomis sujungta į Nyderlandų Antilų koloniją, kurioje išbuvo iki 2010 m. Tuomet Kiurasao kartu su Sint Martenu (ir Aruba nuo 1986 m.) gavo autonominės valstybės Nyderlandų Karalystėje statusą.