Kauno technologijos universitetas

Kauno technologijos universitetas – vienas didžiausių technologiškųjų universitetų Baltijos šalyse ir viena lyderiaujančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, Kaune. Kilęs iš 1922 m. vasario 16 d. įkurto Lietuvos universiteto ir jame veikusių techniškųjų fakultetų.

Kauno technologijos universitetas
Šūkis	Scientia, ingenium, virtus
Įkurtas	1922 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	prof. Eugenijus Valatka
Darbuotojų	1845 (iš jų dėstytojų – 578, mokslo darbuotojų – 115) (2025)
Studentų	>8 tūkst. (~1,3 tūkst. užsieniečiai)
Doktorantai	440 (107 – tarptautiniai studentai)
Vieta	Kaunas
Svetainė	ktu.edu

KTU stendas renginiuose

KTU studentų miestelio biblioteka

KTU tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“

„Santakos“ slėnis

KTU bendrabutis

IV rūmų A korpusas (Tyrimų laboratorija)

IX rūmai

X rūmai

XI rūmai

XII rūmai

KTU gimnazija

1951 m. sausio 1 d. – 1990 m. spalio 30 d. vadinosi Kauno politechnikos institutu (KPI).

KTU gimnazijos (įkurtos 1989 m.), KTU Vaižganto progimnazijos (įsteigtos 2011 m.) ir KTU inžinerijos licėjaus (įsteigto 2014 m.) steigėjas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto didysis akcininkas (nuo 2016 m.).

Istorija

Lietuvos universitetas

Kildinamas iš Lietuvos universiteto, įkurto 1922 m. vasario 16 d. Kaune, 1920 m. įsteigtų Aukštųjų kursų pagrindu.

1922 m. vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės šventės dieną, Aukštųjų kursų (dabartinių KTU I rūmų) salėje (auloje) įvyko iškilmingas Lietuvos universiteto atidarymo aktas. Aukštųjų kursų rūmai ir kita sukurta studijų bazė perėjo naujai įsteigto Lietuvos universiteto žinion. Vos prasidėjus darbui universitete, Steigiamasis Seimas patvirtino ilgai svarstytą naują Lietuvos universiteto statutą.

1930–1940 m.

1930 m. birželio 7 d., įvertinus Lietuvos universiteto laimėjimus ir reikšmę šalies mokslo, švietimo ir kultūros plėtotei, LR vyriausybė Lietuvos valdovo Vytauto mirties 500 m. sukakties proga universitetui suteikė Vytauto Didžiojo pavadinimą. Universitetą sudarė septyni fakultetai: Teologijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos.

1940 m. iš Universiteto teko perkelti į Vilniaus universitetą ne tik du fakultetus (Humanitarinių mokslų ir Teisių), bet ir 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbinį personalą, daugelį mokymo priemonių bei inventorių, įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą ir universitetinę dvasią bei tradicijas.

1940 m. į Universitetą buvo integruota Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija.

1940–1941 m.

Sovietų Sąjungos kariuomenei okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu Universitetas buvo pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.

1941–1944 m.

1941 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, Laikinosios vyriausybės šiek tiek pertvarkytas, Universitetas turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos.

1943 m. kovo 17 d. nepavykus Lietuvoje suformuoti SS dalinių, vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, tai pat ir VDU. Netrukus paaiškėjo, kad oficialaus sprendimo uždaryti Universitetą nėra, dėstytojai nebuvo atleisti iš darbo. Kadangi beveik visi Universiteto rūmai buvo užimti vokiečių kariuomenės, paskaitos studentams buvo skaitomos kitose įstaigose arba dėstytojų namuose. Universiteto atstovai ne kartą prašė generalinio komisaro, kad būtų leidžiama baigti studijas nors paskutiniųjų kursų studentams, tačiau leidimą laikyti egzaminus gavo tik Medicinos, Statybos ir Technologijos fakultetų studentai.

1942–1943 mokslo metais universitete mokėsi 2798 studentai: Filosofijos fakultete – 507, Medicinos – 1034, Statybos – 572, Technologijos – 685. Vokiečių okupacijos metais Universitetas išleido 772 diplomuotus specialistus: 293 gydytojus, 152 odontologus, 57 farmacininkus, 261 inžinierius ir 9 filologus ir filosofus. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė Universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute.

1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.

1944–1950 m.

1944 m. lapkričio 13 d., SSRS okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti universitetą, iki 1950 m. pabaigos veikusio Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimu.

1947 m. gruodžio 9 d. SSRS Aukštojo mokslo ministerijos įsakymu buvo pradėta universiteto reorganizacija. Pirmiausia buvo pakeista Universiteto struktūra: Technologijos fakultetas išskaidytas į Cheminės technologijos, Elektrotechnikos ir Mechanikos fakultetus, o Medicinos fakultetas – į Medicinos ir Farmacijos fakultetus. Istorijos-filologijos fakultetas pradėtas palaipsniui naikinti iš pradžių reorganizuojant į Filologijos fakultetą. Pirmiausia nutarta panaikinti Istorijos skyrių, o šio skyriaus 2 ir 3 kurso studentus Kauno universiteto rektorius įpareigotas pervesti į Vilniaus universitetą. Siekiant padalinti Universitetą, buvo stiprinami ir kuriami nauji techniškieji fakultetai, nors pramonė Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo silpnai išvystyta, o inžinerinės specialybės nebuvo populiarios.

1948 m. pradžioje Kauno universitete buvo 8 fakultetai: Statybos, Architektūros, Cheminės technologijos, Elektrotechnikos, Mechanikos, Medicinos, Farmacijos ir Filologijos. 1948 m. rudenį Filologijos fakultetas buvo panaikintas, o visos humanitarinės specialybės perkeltos į Vilniaus universitetą.

1949 m. pavasarį universitetą baigė paskutinė filologų laida.

Kauno politechnikos institutas (1951–1990 m.)

1950 m. spalio 31 d. išleistas Sovietų Sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymas, kuriuo nutarta Universitetą reorganizuoti į Kauno politechnikos institutą (suteikiant pirmąją kategoriją), o to paties universiteto Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą (suteikiant antrąją kategoriją). Kauno politechnikos institutas įkurtas 1950 m. gruodžio 28 d. Kauno valstybinio universiteto inžinerinių fakultetų pagrindu. Tai buvo pirmoji savarankiška aukštoji technikos mokykla Lietuvoje. Pirmasis KPI direktorius (vėliau – rektorius) buvo Kazimieras Baršauskas. 1959 m. įkurtas KPI Klaipėdos vakarinis skyrius.

1960 m. rektoriaus K. Baršausko iniciatyva institutas gavo LSSR vyriausybės pritarimą KPI miestelio statybai, o 1961 m. – 64 ha žemės sklypą greta tuometinių ketvirtųjų instituto rūmų Radvilėnų plente. 1961 m. patvirtintas akademinio miestelio generalinis planas, kurio autoriai architektai Vytautas Jurgis Dičius, Jonas Putna ir Jonas Algimantas Zeidotas, o tų pačių metų birželio 15 d. LSSR Ministrų Taryba patvirtino naujųjų Statybos rūmų projektą už 1 milijoną 411 tūkstančių rublių. Tais pačiais metais padėti pamatai naujiems Statybos  rūmams. 1957–1962 m. Kaune, A. Mickevičiaus gatvėje ir Vydūno alėjoje, pastatyti bendrabučiai KPI studentams.

1964 m. mirus pirmajam rektoriui prof. K. Baršauskui, instituto vadovybė pasiūlė Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui pavadinti institutą jo organizatoriaus vardu, bet LKP CK nesutiko. Tačiau, įvertinus prof. K. Baršausko nuopelnus, jo vardas suteiktas KPI Probleminei ultragarso laboratorijai, kurią jis buvo įkūręs.

1965 m. buvo baigta Statybos rūmų, į kuriuos persikėlė Statybos ir Santechnikos fakultetai, statyba. KPI studentų miestelis plėtėsi ir augo iki 1989 m.

Nuo 1974 m. balandžio 22 d. iki 1989 m. spalio 23 d. KPI buvo pavadintas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutu.

1989 metais įsteigta KPI eksperimentinė vidurinė mokykla, vėliau pervadinta į KTU gimnaziją, pirmoji Lietuvoje universitetinė mokykla gabiems moksleiviams ugdyti. 2010 m. ji buvo pripažinta geriausia vidurinio ugdymo įstaiga mūsų šalyje (pagal savaitraščio „Veidas“ sudarytą reitingą).

Kauno technologijos universitetas (nuo 1990 m.)

1990 m. balandžio 4 d. instituto tarybos daugumos pritarimu, buvo nuspręsta KPI pervadinti Kauno technologijos universitetu. Buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą su prašymu pakeisti KPI pavadinimą. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo atgautas universitetinis statusas, įgytas dar 1922 m. vasario 16 d.

1991 m. kovo 27 d. Universiteto darbuotojų konferencijos antrajame posėdyje buvo patvirtintas universiteto statutas. Darbuotojų konferencija ne tik priėmė statutą, bet ir nustatė tolesnę veiksmų eigą reformuojant universitetą.

Permainos neapsiribojo instituto pervardijimu į universitetą – jis tapo techniškuoju universitetu su pasaulinius reikalavimus atitinkančia studijų sistema.^{[reikalingas šaltinis]} Tai patvirtino 1993 m. pavasarį surengta KTU įvertinimo konferencija, kurioje dalyvavo specialistai iš JAV, Anglijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir kitų šalių techniškųjų universitetų, bei speciali Europos inžinerinio lavinimo federacija.

1992 m. universitete pradėta įgyvendinti trijų pakopų aukštojo mokslo sistema. Įdiegta ir toliau tobulinama lanksti modulinė-kreditinė studijų sistema, akcentuojanti mokslo ir studijų vienovę, platų fundamentinį išsilavinimą, liberalias studijų programas ir savarankišką darbą. Siekiant pritraukti užsienio studentų, pradėtos rengti studijų programos užsienio kalbomis.

1998 m. KTU prisijungė prie Didžiosios universitetų chartijos ir per kelerius metus tapo 9 tarptautinių organizacijų narys.

Buvo įsteigtas KTU regioninis verslo inkubatorius, kuris yra pirmasis technologinis verslo inkubatorius Lietuvoje, teikiantis paramą naujai verslą pradėjusioms įmonėms.

2007 m. KTU įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimas už pramoninės nuosavybės objektų patentavimą ir registravimą. 2008 m. PINO apdovanojimai įteikti KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkams prof. Vytautui Getaučiui ir prof. Juozui Vidui Gražulevičiui.

2008 m. KTU Aplinkos inžinerijos institutui, vadovaujamam prof. Jurgio Kazimiero Staniškio, Europos Parlamente buvo įteiktas „Energijos gaublio“ (Energy Globe) diplomas už prevencinių energiją taupančių inovacijų kūrimo ir diegimo sistemą (APINI-SPIN).

2009 m. Europos Komisijos vykdomoji agentūra (EACEA) KTU suteikė Diplomo priedėlio (Diploma Supplement) etiketę. Diplomai su šiuo priedėliu pripažįstami visoje Europoje, todėl absolventams palengvina įsidarbinimo galimybes ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.

Kauno jaunimo apdovanojimuose KTU pelnė geriausio Jaunimo partnerio nominaciją, o KTU Studentų atstovybė – geriausios Jaunimo organizacijos vardą.

Atidarytas KTU Vaikų universitetas, kuriame 8–12 metų vaikai turi galimybę susipažinti su įvairiomis mokslo sritimis, bendrauti su mokslininkais, lankytis laboratorijose ir stebėti ten atliekamus mokslinius tyrimus.

Įgyvendintas Maisto mokslų ir technologijų kompetencijos centro projektas. Šį mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ projektą įsteigė KTU ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro sodininkystės ir daržininkystės institutas. Centre sukoncentruota maisto inžinerijos, technologijos ir kokybės analizės tyrimų įranga, kuria galima modeliuoti, optimizuoti bei tirti maisto produktų gamybos ir laikymo procesus.

Rugsėjo 1 d. įkurtas KTU Inžinerijos licėjus – pirmoji tokio tipo švietimo įstaiga šalyje.

2015 m. KTU Ekonomikos ir verslo fakultete atidaryta pirmoji Baltijos šalyse bei Lenkijoje „Bloomberg“ finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“.

2016 m. už 3,5 mln. eurų KTU įsigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kontrolinį akcijų paketą.

Rektoriai

Lietuvos universitetas (1922 m. vasario 16 d. – 1930 m. birželio 7 d.):

• Jonas Šimkus (1922–1923 m.);
• Vincas Čepinskis (1923–1924 m.):
• Pranciškus Būčys (1924–1925 m.);
• Petras Avižonis (1925–1926 m.):
• Mykolas Biržiška (1926–1927 m.);
• Mykolas Riomeris (1927–1928 m.):
• Pranas Jodelė (1928–1929 m.);

Vytauto Didžiojo universitetas (1930 m. birželio 7 d. – 1940 m. rugpjūčio 21 d.):

• Vincas Čepinskis (1929–1933 m.);
• Mykolas Riomeris (1933–1939 m.):
• Stasys Šalkauskis (1939 m. lapkričio 27 d. – 1940 m. rugpjūčio 5 d.);

Kauno universitetas (1940 m. rugpjūčio 21 d. – 1941 m. liepos 3 d.):

• Antanas Purėnas (1940–1941 m.);

Vytauto Didžiojo universitetas (1941 m. liepos 3 d. – 1944 m. spalio 10 d.):

• Julijonas Gravrogkas (1941–1944 m.)

Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas (1944 m. spalio 10 d. – 1950 m. gruodžio 31 d.):

• Antanas Purėnas (1944–1946 m.)
• Juozas Kupčinskas (1946–1950 m.);

Kauno politechnikos institutas (1951 m. sausio 1 d. – 1990 m. spalio 31 d.):

• Kazimieras Baršauskas (1950–1964 m.);
• Marijonas Martynaitis (1964–1983 m.):
• Vladislavas Domarkas (1983–1990 m.);

Kauno technologijos universitetas (nuo 1990 m. spalio 31 d.):

• Vladislavas Domarkas (1990–1992 m.);
• Kęstutis Kriščiūnas (1992–2000 m.):
• Ramutis Petras Bansevičius (2000 m. – 2007 m. gegužės 23 d.);
• Raimundas Šiaučiūnas (2007 m. gegužės 23 d. – 2011 m. gegužės 31 d.);
• Petras Baršauskas (2011 m. gegužės 31 d. – 2017 m. spalio 25 d.);
• l.e.p. Jurgita Šiugždinienė (2017 m. spalio 26 d. – 2018 m. rugpjūčio 9 d.);
• Eugenijus Valatka (nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d).

Universiteto garbės nariai

Garbės daktarai

• Cornelius Herstatt (2019);
• Leif Sörnmo (2019);
• Klaus Schwab (2017);
• David J. Teece (2016);
• Hamid Aït Abderrahim (2016);
• Teodoro Forcht-Dagi (2015);
• Horst-Günter Rubahn (2015);
• Anders Fogh Rasmussen (2014);
• Jūratė Kristina Kazickaitė-Altman (2014);
• Alex Sozonoff (2014);
• Vladas Lašas (2014);
• Richard Branson (2013);
• Hans Peter Jensen (2012);
• Manfred Horvat (2008);
• Sören Mattsson (2008);
• Václav Klaus (2006);
• Emanuelis Kęstutis Jarašūnas (2006);
• Romualdas Šviedrys (2004);
• Jonas Mockus (2003);
• Bronislovas Lubys (2002);
• Max Schweizer (2002);
• Algirdas Mykolas Brazauskas (2001);
• Günter Lattermann (2000);
• Lars Ryden (2000);
• Ulrich Daldrup (2000);
• Feliksas Palubinskas (1999);
• Terence Henry McLaughlin (1999);
• John Arnoldus Berendse (1999);
• Klaus K. Unger (1999);
• Edvardas Jasaitis (1999);
• Aleksandras Dambrauskas-Jakštas (1999) (Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete matematikos garbės daktaro vardas suteiktas 1928 m.);
• Petras Vileišis (1999) (Lietuvos universiteto Technikos fakultete garbės daktaro-inžinieriaus vardas suteiktas 1926 m.);
• Pranas Mašiotas (1999) (Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete matematikos garbės daktaro vardas suteiktas 1923 m.);
• Jurgis Vilemas (1998);
• Adolfas Laimutis Telksnys (1998);
• Juozas Kazickas (1998);
• Kazys Sekmakas (1998);
• Irene Lange (1998);
• Egons Lavendelis (1998);
• Romualdas Kašuba (1998);
• Valdas Adamkus (1998);
• Friedrich Marcks (1996);
• Algirdas Marchertas (1995);
• Jeffrey A. G. Knight (1995);
• Roland G. Verhé (1995);
• Stasys Bačkaitis (1994);
• Juozas Rimvydas Vaišnys (1993);
• Rimas Vaičaitis (1993).

Garbės profesoriai

• Viktorija Šenavičienė (2012);
• Mykolas Daunys (2002);
• Danielius Eidukas (2002);
• Algirdas Matukonis (1999);
• Kazys Šešelgis (1996).

Profesoriai emeritai

• Antanas Žiliukas (2019);
• Arminas Ragauskas (2018);
• Jonas Gylys (2017);
• Ramutis Petras Bansevičius (2017);
• Jurgis Kazimieras Staniškis (2016);
• Rymantas Jonas Kažys (2016);
• Giedrius Antanas Kuprevičius (2014);
• Danielius Eidukas (2012);
• Marijonas Martynaitis (2009);
• Kazimieras Ragulskis (2001);
• Kęstutis Sasnauskas (2001);
• Povilas Kemėšis (2001).
• Algirdas Matukonis (2001).

Rektoriai emeritai

• Kęstutis Kriščiūnas (2014).

Garbės mecenatai

• Giedrius Antanas Kuprevičius (2015);
• Aloyzas Sakalas (2014);
• John Hillyard Milner (2002);
• Josef Peter Stepanek (2001).

Struktūra

Fakultetai Cheminės technologijos fakultetas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas Ekonomikos ir verslo fakultetas Elektros ir elektronikos fakultetas Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas Informatikos fakultetas Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas Statybos ir architektūros fakultetas

Institutai Aplinkos inžinerijos Architektūros ir statybos Biomedicininės inžinerijos Maisto Mechatronikos Medžiagų mokslo Prof. K.Baršausko ultragarso mokslo Sveikatos telematikos

Dirbtinio intelekto centras

2021 m. įkurtas Dirbtinio intelekto centras (vadovė – dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė) atsakingas už KTU DI vystymo politikos formavimą ir DI veiklų koordinavimą.

Funkcijos

• dirbtinio intelekto Universitete vystymo politikos formavimas ir jos įgyvendinimo kontrolė;
• Universiteto pasiekimų ir rezultatų dirbtinio intelekto srityje viešinimas;
• KTU atstovavimas nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, darbo grupėse;
• projektų, paslaugų (įskaitant neformalų švietimą), veiklų atlikimo koordinavimas;
• Informacijos teikimas interesantams apie Universiteto teikiamas paslaugas.

Tarptautiniai ryšiai

KTU pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su >350 ugdymo institucijų (~50 valstybių). Tarpusavio supratimo, studentų ir personalo mainų bei „Erasmus+“ bendradarbiavimo sutartys leidžia vystyti strategines partnerystes, bendradarbiauti mokslo ir studijų klausimais su užsienio aukštosiomis mokyklomis, vykdyti studentų ir personalo mainus. Nors daugiausia partnerių yra ES, tačiau jų ratas plečiamas ir kitur.

Universitetas yra Europos universitetų asociacijos (European University Association – EUA), Europos universitetų asociacijos Doktorantūros tarybos (European University Association Council of Doctoral Education – EUA-CDE), Europos inžinerinių studijų draugijos (European Society for Engineering Education – SEFI), Europos pažangių inžinerinių studijų ir mokslinių tyrimų mokyklų konferencijos (The Conference of European Schools for Advanced Engineering Education and Research – CESAER), Europos inovatyvių universitetų konsorciumo (The European Consortium of Innovative Universities – ECIU), Europos universitetų tęstinio studijų tinklo (European Universities Continuing Education Network – EUCEN), Baltijos šalių universitetų mokslo ir technologijų konsorciumo (Baltic Sea Region University Consortium for Science and Technology – BALTECH), kitų tarptautinių organizacijų ir tinklų narys.

1991–2010 m. KTU aplankė daug garbių užsienio svečių: Belgijos karalius Albertas II, garsus violončelininkas, pianistas ir dirigentas Mstislavas Rostropovičius, Nobelio premijos laureatas šveicarų fizikas Heinrichas Rohreris, Nyderlandų karalienė Beatričė, kiti.

2016 m. KTU prisijungė prie 1997 m. įsteigto ECIU konsorciumo ir yra vienintelis universitetas Lietuvoje, priklausantis šiam tinklui. 2019 m. lapkritį oficialiai startavo Europos universiteto modelis – ECIU universitetas, kurio studentai ir tyrėjai bendradarbiauja su verslu, spręsdami realaus gyvenimo iššūkius (challenge-based learning). ECIU universitetą vienija 12 narių.

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• Studentų atstovybė
• KTU Inžinerijos licėjaus svetainė 
• KTU miestelio kūrimas sovietmečiu Tikrinta 2011-06-09.