Almagestas
Almagestas – Ptolemėjo veikalas, to meto astronominių ir matematinių žinių kompendiumas, išsamiausias senovės astronomijos traktatas, pasiekęs šiuos laikus.[1]
Senovės graikų kalba veikalas vadinosi Mathematike Syntaxis.[2] Apie 820 m. jis išverstas į arabų kalbą, pavadinant Almagest 'didžiausias'[1] (iškraipytas graikų k. žodis megiste).[2] Gerardas Kremonietis antroje XII a. pusėje „Almagestą“ iš arabų kalbos išvertė į lotynų.[2]
Parašytas apie 150 m. e. m.[1] Į veikalą įeina Hiparcho sudarytas žvaigždžių katalogas, neatmestina galimybė, jog Hiparcho darbais Ptolemėjas rėmėsi ir kitose veikalo dalyse.[1] Iš viso „Almagestą“ sudaro 13 knygų.[2] „Almageste“ aprašyti 48 graikų žvaigždynai, tapę dabartinės sistemos pagrindu.[1] Septintoje ir aštuntoje knygose, kur daugiausia dėmesio skiriama nejudamosioms žvaigždėms, pateikiamos 1022 žvaigždžių ekliptikos koordinatės ir ryškiai.[2]
Islamiškųjų kraštų ir Europos astronomai šiuo veikalu, kaip elementariu vadovu, naudojosi apytikriai iki XVII a. pradžios.[2]